Renginys

Trumposios maisto tiekimo grandinės Kėdainių rajone

Renginys

Druskininkų VVG atstovai idėjų sėmėsi „Litfood“ organizuotame renginyje

Birželio 15 d. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra organizavo jau ketvirtąjį seminarą iš renginių ciklo „Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas“. Seminaro dalyviai rinkosi į moderniai įrengtą ir dar dažais kvepiantį Krakių kultūros centrą, kur buvo pristatytos mokslinės įžvalgos bei praktiniai gerosios patirties pavyzdžiai. 

Apie galimybes didinti kaimo gyventojų socialinę įtrauktį, bendradarbiavimą bei ekonominę plėtrą organizuojant trumpąsias maisto tiekimo grandines kalbėjo dr. Vilma Atkočiūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto profesorė. Jos nuomone, Lietuvoje pakankamai neblogai išvystytas „verslas – klientams“ (B2C) verslo modelis. „Šiek tiek plėtojamas „verslas – verslui“ (B2B) modelis, bet „verslas- viešajam sektoriui“ (B2G) – visiškoje stagnacijoje, – sakė profesorė, skatindama viešojo sektoriaus atstovus daugiau domėtis vietos gamintojų produkcija bei tokios produkcijos gamybos bei pardavimo infrastruktūra. – Trumpųjų tiekimo grandinių dalyviai patys jokio proveržio rinkoje nepadarys“.

Ne vieną verslą regione padėjęs sukurti ir dar daugiau pareiškėjų, norinčių pasinaudoti ES parama regioniniams verslams plėtoti, konsultavęs UAB „Konsultus“ vadovas Žilvinas Gelgota seminaro dalyvius kvietė diskutuoti, ar įmanomi socialiniai verslai regionuose?

„Iš esmės Lietuvoje niekas nesikeičia jau kuris laikas, o socialinio verslo pavyzdžiai linksniuojami vis tie patys. Todėl situacijos nepavadinčiau tik „gražia ir pūkuota“, –  Ž.Gelgota kvietė savivaldos atstovus labiau pasigilinti į situaciją savo regione, žvelgti plačiau, eiti ne pačiu lengviausiu, bet teisingu keliu ir nesikratyti atsakomybės.

Kitaip nei socialinių verslų regione plėtotojai, Mindaugas Maciulevičius džiaugėsi, kad pastarieji metai nors ir „pandeminiai“ jo vadovaujam žemės ūkio kooperatyvui neatnešė nuostolių. ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ savo veiklos nestabdė tik ją plėtė. Naujausias mobilusis ūkininkų turgelis vasaros metu pradės veiklą Palangoje. „Na ir kaip širdis džiaugiasi, kai girdžiu, kad ne tik mes plečiame veiklą, bet vis dažniau regionuose duris pirkėjams atveria puikios ūkininkų krautuvėlės“, –  apie norą vartotojui tiekti aukštos kokybės vietoje išaugintus ir pagamintus produktus kalbėjo M.Maciulevičius.

Kėdainių regione galima nusipirkti ne tik traškių šviežių agurkų. Čia gausu smulkių verslininkų, kurie vartotojus pasiekia trumpųjų tiekimo grandinių principu, o jų produktai inovatyvūs savo gamybos technologija ar išvaizda.

Kėdainių rajone įsikūrusios UAB „Kvalitetas“ savininkas Prof. Dalius Serafinas kalbėjo apie biologiškai vertingo maisto trumpąsias grandines. Kartu su visa šeima pasinėrusius į įvairių vaisių, uogų ir daržovių džiovinimo subtilybes ir iš jų gaminamų produktų, savo pirkėjus vilioja šūkiu „Daugiau spalvų mityboje su natūraliais skoniais iš Lietuvos“. Seminaro dalyviai degustavo čia pat salėje pagamintus šaltibarščius iš miltelių bei kefyro vos per minutę. „Greita, patogu ir maistinga“, –  pristatė Saulė Serafinienė, kartu su dukra Ugne vaišindama dalyvius salėje.

Nors žuvis su Kėdainiais visai neasocijuojasi, šiame regione jau kurį laiką plėtojamas žuvininkystės ūkis – „ŠamŪkis“. Tai brolio ir sesers šeimų ūkis, kuriame auginami ir perdirbami šamai. Pasak vienos iš ūkio savininkų Justinos Kočetovos, šamų ūkis nėra vienintelė veikla. „Taip pat verdame agurkų džemus (čia jau panašiau į Kėdainius!), gaminame įvairius agurkinius desertus ir ne šiaip sau įkurtą parduotuvę pavadinome ponios „Gurkės“ vardu“, –  šmaikštauja Justina, rodydama nemažiau šmaikščias gaminamų produktų pakuotes. Visus jų gaminamus produktus galima įsigyti ir interneto svetainėje www.gurke.lt, kurios veiklą ypač suaktyvino karantinas.

Pasak Krakių bendruomenės centro pirmininkės Daivos Dubinkienės projektas „Viešosios erdvės, skirtos vietos gamintojų maisto produktų pristatymui į rinką, įkūrimas“ yra bene vienintelis, kurį įgyvendino bendruomeninė organizacija, prašydama paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Bendradarbiavimas“.

„Krakių svetainė“ kaip tik švenčia metus nuo jos atidarymo. „Projektas buvo sunkus. Bet džiaugiamės galėdami prisidėti prie miestelio bei rajono verslininkų garsinimo“, – pripažino D.Dubinkienė. Čia galima ne tik pavalgyti, užsisakyti maisto, rengti privačius vakarėlius, jaukiai su draugais prie kavos pasėdėti, bet ir nusipirkti vietos gamintojų produktų. Taip pat bendruomenė, vykdydama kitus projektus, čia rengia įvairias edukacijas su degustacijomis.

Seminaro dalyviams apie „Šušvės midus“ verslo subtilybes pasakojo medaus, sumaišyto su įvairiomis džiovintomis žolelėmis bei uogomis, gamintojas bei trumposios midaus tiekimo grandinės puoselėtojas Erikas Augustinavičius. „Midus turi ypač gilias tradicijas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje“, – pasakojo įvairių midaus konkursų dalyvis ir  nugalėtojas E.Augustinavičius. Pasak jo, midų galima pagaminti praktiškai iš visko, tik reikia žinoti tam tikrus technologinius niuansus. Produkcijos linijoje, be visiems gerai pažįstamų ir tautinio paveldo ženklu papuošto klasikinio midaus, yra ir netikėtų gaminių: iš agurkų, kanapių ir pan.

Rugsėjo pabaigoje „Litfood“ ketina surengti konferenciją, kurioje bus pasidalinta gerosios patirties pavyzdžiais iš visos Lietuvos.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“.

 

Kristinos Sereikaitės nuotr. 

Informacija parengta „Litfood“ 

2021-06-29T11:23:23+00:00
Go to Top