Jo metu siekiama sužinoti ir publikuoti jų sėkmės istorijas. Savo patirtimi pasidalinti kviečiami kaimo gyventojai ir bendruomenės. Šį kartą istorija apie Jovaišių seniūnaitę, Rasą Martinonytę. Kviečiame skaityti. 

Rasa gimė ir užaugo Druskininkų mieste. Tačiau tapusi pakankamai savarankiška važinėti autobusais, pasitaikius progai, su didžiausiu noru važiuodavo pas senelius, į kaimą. „Ten viskas kitaip, ten jaučiuosi laisvesnė “, – pasakojimą pradeda moteris. Užaugusi, suaugusi, gavo galimybę išvažiuoti į užsienį. Jungtinėje Karalystėje ji gyveno 7-erius metus. Pasak Rasos, ten nebuvo taip paprasta, nes visada lydėdavo ilgesys namams. Ir vieną dieną jis pasidarė toks stiprus, kad susikrovusi daiktus, paėmusi dukrą už rankos, grįžo – NAMO. 

Namai – Jovaišių kaimas
Dabar jų namai yra Jovaišių kaimas. Čia gyventojų nedaug, visi vieni kitus gerai pažįsta, esant reikalui padeda. Rasa tapo seniūnaite ir tai parodo, kad šio kaimo žmonės noriai pasitiki jaunais žmonėmis ir tai labai džiugina!

„Esu viešbučio, esančio Druskininkuose, ekonomė, laisvu metu užsiimu įvairiais darbais – nuo keptos duonos tortų gamybos iki baldų pervilkimo“, – pasakoja moteris. Esant galimybei susitinka su kaimo gyventojais: darbams, šventėms, bendriems pasibuvimams. Visi kartu eina į žygius, daro rankdarbius Kalėdoms ir Velykoms. „Stengiuosi būti naudinga, džiaugiuosi, kai esu reikalinga. Būtent gyvendama kaime aš save pažinau geriau, daug visko išmokau, galva prisipildė įvairiausių idėjų, supratau, kiek daug aš gebu ir galiu! Čia ilgesiui vietos ir laiko nebėra“, – teigia ji.

Kaime gyventi gera 
„O kaime gerai, ir džiaugtis yra kuo…Pavasario rytais pro pravirą langą žadina ne automobilių spūstys, o čiulbantys paukščiai. Po karštos vasariškos dienos vakare galima paklausyti lietaus lašų barbenimo į langą…Žiemą pamatyti stirnas apsnigtuose soduose… Rudenį grožėtis spalvingais gamtos paveikslais“, – pasakojimą baigia Rasa.