Kairiojo Nemuno Kranto bendruomenė įsteigta  2007 m.  Bendruomenės veiklos teritorija apima Diržų, Lipliūnų, Gerdašių, Krivonių ir Guronių kaimus, esančius Leipalingio seniūnijos Druskininkų savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, nuo Druskininkų nutolusius nuo 5 iki 15 km. Bendruomenės veiklos teritorijoje nuolat gyvena apie 200 gyventojų.

Veikla. Bendruomenė stengiasi išlaikyti ir puoselėti vietos kaimų istorinę atmintį: jau išleistos 6 knygos apie bendruomenės kaimus, Lipliūnų kaime pastatytas paminklinis akmuo Žalgirio mūšyje dalyvavusiems vietos gyventojams, Guronių kaime stovi paminklinis akmuo ir kryžius pokario išlaisvinimo kovų dalyviams – Lietuvos partizanams. Bendruomenės pastangomis atnaujinti vietos kaimų kryžiai-vietoje pūvančių senųjų pastatyti ąžuoliniai, Tauro Česnulevičiaus autoriniai darbai. Bendruomenė aktyviai įsijungia į Druskininkų vietos veiklos grupės veiklą, dalyvauja Druskininkų kurorto švenčių eisenose, renginiuose, Druskininkų savivaldybės kaimo bendruomenių tradiciniuose sąskrydžiuose ir kitose veiklose.

Projektai: Bendruomenė įgyvendina projektus, kuriems skiriamas finansavimas iš Druskininkų savivaldybės kaimo bendruomenių rėmimo programos, SADM VBT programos.

Istorija. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad Gerdašių apylinkėse žmonių gyventa dar ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų. Tai liudija ir archeologų čia rasti titnaginiai įrankiai. Raštuose Gerdašiai minimi nuo 1620 m. Jie priklausė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Pervalko dvarui. Gausi vietos Vai(k)šnorų giminė bandžiusi atsekti savo giminės medį išsiaiškino, kad septyni broliai dalyvavo Žalgirio mūšyje. Gyvi liko du iš jų. Už parodytą narsą jiems buvo suteiktas Lietuvos bajorų titulas. Tačiau jie nepritarė Lietuvos-Lenkijos susijungimui, ir po Vytauto mirties teko bėgti. Vienas iš brolių mokėsi Paryžiuje, vėliau grįžo į Abiejų Tautų Respubliką, tarnavo pas grafą Vilkolevičių (netoli Torunės) dvare ekonomu. Pamilo ir suviliojo grafo dukrą, dukra nuo jo laukėsi. Grafas nenorėjo žento „litvino“, todėl sutuokė abu, išmokėjo „pasogą“ ir išvijo. Už turimus pinigus jie iš Rusijos caro išsinuomojo vietovę Seiros-Ančios-Nemuno trikampyje. Vėliau čia atsirado kaimai: Guronys (guravoti – plukdyti ką nors prieš srovę), Smaliorai (sakino pušis), Butelizna (dabar – Butelionys), Krivonys, Gerdašiai, Nemuno nuplautos Noruškės, Lipliūnai, Diržai. Vietos žmonės dirbo žemę, sekino pušis, kirto mišką, plukdė sielius. Sielininkas – buvo viena populairiausių profesijų, ypač Gerdašiuose ir Lipliūnuose (paskutinis sielius buvo nuplukdytas su kateriu „Aitra“ 1954 m.). Šią vietovę valdė seniūnas, kurį rinkdavo visas kaimas. Lažas dvarui nėjo, mokėjo tik piniginius mokesčius.

Lankytinos vietos. 2010 metais Lipliūnų kaime atidengtas paminklas Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui ir jame dalyvavusiems vietos gyventojams. Tuo paminklu susidomi ir pravažiuojantys žmonės. Valstybinių švenčių metu, kai iškabintos vėliavos, pravažiuojantys kariškiai net pagarbą atiduoda. Taip pat turistai, važiuojantys Lietuvos pasienio maršrutais, užsuka ir į Gerdašių bažnyčią, kurioje sovietmečiu pažangios minties kunigai rinkdavosi slaptiems pasitarimams. Gerdašių bažnyčios klebonijoje veikė mokykla, buvo partizanų slėptuvė.

Žmonės. Iš šių kaimų yra kilusių nemažai žmonių, prieškario Lietuvoje buvusių žymiais valstybės tarnautojais. 1940-1941 m. LSSR finansų ministras, vėliau politinis kalinys Juozas Vaišnoras, Seinų apskrities gydytojas Jurgis Karlavičius, kunigas, garbės kanauninkas, kraštotyrininkas Bronislovas Vaišnoras. Ir dabar yra žmonių, kurie visą savo gyvenimą pašventę įvairiai visuomeninei veiklai, ypač kūrybai. Joana Vaikšnoraitė, kraštotyrininkė, parašiusi 3 knygas apie vietos kaimų istoriją, Veisiejų krašto muziejaus įkūrėja. Saulė Sadeckaitė, poetė, dainų ir giesmių kūrėja, žaislų mezgėja, didžiausia kaimo organizatorė. Iš Gerdašių kaimo kilusi režisierė Ramunė Kudzmanaitė, sukūrusi filmą ir apie Gerdašių kaimą. Taip pat Juozas Prapiestis, parašęs knygas apie Gerdašius. Gerdašių bažnyčią savo darbais gražina buvęs kraštietis Danielius Saukevičius.

 Interviu. Vytautas Vaikšnoras, Bendruomenės projektų vadovas: „Mūsų veiklą nuo pat pradžių lydi tikėjimo dvasia, nors su bažnyčia tiesiogiai nesisieja. Renginiai dažniausiai vyksta Gerdašių bažnyčios kieme. Šventes pradedame Šv. Mišiomis, kaip nuo seno buvo įprasta vietos gyventojams. Stengiamės tęsti tradicijas. Tai ir tos mūsų šventės turi kažin kokį dvasinį užnugarį, kažką daugiau nei tik smagus laiko praleidimas, pasilinksminimas, kažkokį šventumą. Įdomu, kad iki šiol visos šventės apsiėjo be alkoholio. Kažkaip ir nepasigedom. Kviečiu visus aplankyti mūsų švariuosius pušynus, ir grybaujant, uogaujant ar šiaip iškylaujant pajusti tą ypatingą vietos dvasią.”

Kairiojo Nemuno kranto vietovėje galite:

• Susipažinti su sielininkų veikla, kurią pristato Saulė Sadeckaitė – poetė, dainų ir giesmių kūrėja, žaislų mezgėja, didžiausia kaimo organizatorė.
• Dalyvauti Redos Vaikšnorienės laukinių augalų pažinimo ir gamtos turtų panaudojimo rankų darbo kosmetikoje edukacinėje programoje, kurios metu pažinsite lauko augalus ir sužinosite jų panaudojimo galimybes (hidrolatai, kremai, muilai ir kt.), pajusite įvairius eterinius kvapus ir sužinosite jų išgavimo technikas. Apie Vytauto ir Redos Vaikšnorų kuriamas Kvapų dirbtuves galite skaityti čia. 
• Aplankyti ypatingos dvasios Gerdašių bažnyčią;
• Iškylauti pušynų apsuptyje prie Seiros upės, Guronių kaime;
• Aplankyti partizanų atminties vietą Guronių kaime;
• Apsilankyti prie paminklinio akmens Žalgirio mūšyje dalyvavusiems vietos gyventojams atminti Lipliūnų kaime;
• Pasigrožėti Tauro Česnulevičiaus autoriniais darbais – Lipliūnų, Krivonių ir Guronių kaimų ąžuoliniais kryžiais.